Veiklos savaitė …nuo Pajiešmenių iki Vilniaus
Nuskambėjo, nuaidėjo Paskutinis skambutis, nusinešdamas mokinių sėkmes ir neviltis, pergales ir pralaimėjimus, beliko tik džiaugsmas ir laimingos atostogų dienos… Stop! Tai tik mažiesiems mokinukams, kurie jau suspėjo ir mokslo vaisiais pasigirti, ir Molėtų Observatorijoje pabuvoti, ir puodus lipdė, o sugrįžę iš ekskursijos dar į turistinį žygį iškeliavo… Jiems jau prasidėjo ATOSTOGOOOS!
O 6-10 klasių mokiniai dar turėjo daug darbų darbelių: dešimtokams rūpėjo kuo geresnį pasiekimų pasitikrinimo pažymį gauti, kiti mėgavosi kultūrine, pažintine, kūrybine, sportine, praktine – eksperimentine veikla.
Projektinė veikla Pajiešmenių pagrindinėje mokykloje birželio 1-5 dienomios buvo turininga ir įvairi: septintokai organizavo „Sportinių estafečių“ projektėlį (mokytojai Valdas Germanas ir Egidijus Lungis), 8-9 klasės mokiniai su mokytojomis Lidija Augiene ir Vaida Čikštiene (kino operatorė) kūrė filmą, šeštokai dalyvavo projekte (mokytojai Jolanta Virbickaitė ir Dovilė Bartkutė) „Štampo kūrimas“. 2 ir 3 birželio mokinius pakvietė į SPARTAKIADĄ ir TURISTINĮ ŽYGĮ. Mokiniai sportavo ir žygiavo Pajiešmenių žaliajame parke ir kaimo paplūdimy. Buvo smagu, bet negana…
Ankstyvą birželio 4-osios rytą aktyviausi mokiniai ir mokytojai išvažiavo į Vilnių per Kernavę… Tikslas įdomus ir kilnus: „Pažinkime Lietuvos praeitį“. Tikrą lietuvį domina jo kilmė ir Lietuvos praeitis. O kur kitur, jeigu ne Kernavėje užčiuopsi Lietuvos priešistorės ir vėlesnių laikų žmogaus veiklos pėdsakus, kuriais veda archeologiniai radiniai. (Ekskursijos organizatorės: Dovilė Bartkutė ir Irena Gikienė)
Sustojame, kaip sako legendos ir istoriniai liudijimai, pirmoje Lietuvos sostinėje KERNAVĖJE. Čia mūsų laukė du edukaciniai užsiėmimai ir gamtos suformuoti piliakalniai, nuostabaus grožio panorama, Čia gyveno ir vaikščiojo mūsų praainiai, čia klestėjo viduramžių miestas, kokį sunku šiandien beįsivaizduoti. Viena legenda pasakoja: „O tasai kunigaikštis Kūnas turėjo du sūnus: vieną Kernių, o kitą Gimbutą. Beviešpataudamas Žemaičių Žemėje, ėmė stiprėti, plėšti ir pereidinėti per Neries upę į Užunerio kraštą. Žengdami nuo Šventosios aukštyn atrado labai gražią vietą: jam labai patiko toji vieta, jis ten įkurdino savo sūnų Kernių ir davė tam miestui Kerniaus vardą, pavadino Kernave. O paskui Kūnas mirė ir po jo visame Užunerio krašte ligi Latgalos sienos ir ligi Užunerio Brėslaujos, ir iki pat Dauguvos upės valdė jo sūnus Kernius. O jo brolis Gimbutas- Jurbarką ir Kauną, ir visą Žemaičių Žemę. Tais laikais, kai Kernius viešpatavo Užunerio pusėje, jo žmonės įsikūrė už Neries. Jie grodavo vamzdžiais, Kernius savo italų kalba vadino krantą, kuriame žmonių vis daugėjo, lotyniškai litus, o vamzdžius, kuriais grojo – tuba ir, sujungęs krantą su vamzdžiais, tuos savo žmones lotyniškai ir ėmė vadinti Litusbanija. O paprasti žmones nemokėjo lotyniškai ir ėmė vadinti tiesiog Lietuva“. (Lietuvos metraštis, Bychovco kronika. V., 1971, p.44-45)
Mokinius muziejuje pasitiko edukatorė Loreta, kuri pamokėlėje „Archeologija – nuo tyrimo iki eksperimento ir rekonstrukcijos“ vedė mus į įspūdingą Kernavės istorinę praeitį. Susipažinome su senovės kernaviškių gyvenimu, medžioklės įrankiais, galėjome pačiupinėti autentiškai 
atkurtas įvairias ietis bei sužinojome jų paslaptis. Pačiupinėjome senovės merginų sukneles iš odos – sunkokos ir kvepia nekaip.
Mokiniai bandė išgauti ugnį, į puodą iš odos įdėti „karštą“ akmenį – taip sužinojo, kaip žmonės užsivirdavo vandenį.
„
Pabandėme įlįsti ir išsitekti elnio kailiu dengtoje jurtoje. „Ankštoka ir kvapas nekoks“, – sakė mokiniai ir skubėjo išlįsti.
Paskui skubėjome į muziejų, kuriame radome pritamsintose salėse apšviestus eksponatus (prieblanda suteikia paslapties ir romantikos), daugiausia mokiniai domėjosi archeologiniais radiniais, istoriniais eksponatais, atsakinėjo į kompiuteriuose pateiktus klausimus.
Modernus muziejus paliko mums gilų įspūdį.
Pamokėlėse dalyvavome dviem grupėmis. Taigi keitėmės vietomis ir keliavome į skulptoriaus Henriko Orakausko namus, pavadintus skulptūrų galerija „ŠULINYS“. Pirmąkart susitikome su skulptoriumi, su žmogum, kuris pagauna idėją ir įkūnija metalinėje, molinėje ar kitokios medžiagos skulptūroje. Kiekvienos skulptūros kelias prasideda nuo nerimstančios minties galvoje, vėliau išsikristalizuoja,virsta simboliu ir apvilkta idėja – skulptūra kalbasi su žmogumi. Kiekvienas SUPRANTA SAVAIP. Skulptorius kaip įmanydamas padėjo mokiniams suprasti skulptūros esmę.
Vaikams patiko, nes su tomis skulptūromis galima ir pažaisti. Šaunia karieta „Šiapus ir…“, vadinama Kernavės taxi, pasivažinėjome visi, net ir mokytojus mokiniai pavėžino! Pašaudėme iš patrankos, pažaidėme Varliaus krepšinį ir pievos boulingą. Daug juoko, azarto, geros nuotaikos…
Viešnagę Kernavėje vainikavo čia pat, skulptoriaus Henriko ir edukatorės Loretos mansardoje, suruoštas piknikas su žolelių arbatėle, karštais sumuštiniais ir bandelėmis.
Mūsų laukė naujas išbandymas – Skypark Vilniuje. Jei sportuoti, tai iš visos jėgos ir smagiai. Visi nežinojome, kas laukia, kaip čia bus…
O dabar jau galima ir atostogauti!!! 
Reiks Vasaros mokyklą žalią
Dabar lankyti būtinai.
Rugpjūtį, Liepą ir Birželį
Reikės išmokt atmintinai
Parašykite komentarą